- viliokė
- viliõkas, viliõkė dkt. Žavi̇̀ viliõkė.
.
viliokė
Look at other dictionaries:
viliokas — 3 viliõkas, ė smob. (2) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. kas vilioja, viliotojas, kaulytojas, įkyrus prašytojas: Koks viliõkas – i vilio[ja] nu vaiko DūnŽ. Kad ji ir mano sesuo, ale skūpi, viliõkė buvo Skr. Viliõkas žmogus, ka nora išvilioti, kai su… … Dictionary of the Lithuanian Language
viliokas — viliõkas, viliõkė dkt. Žavi̇̀ viliõkė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apgauliokas — apgauliõkas, ė smob. (2) kas apgaulioja: Katrą didžiau myli – ar viliokę, ar apgauliokę, ar siratą? Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
plaika — sf. (1) moteris, mėgstanti vilioti vyriškius, viliokė: Kad būtų koki plaika, galbūt prisipliektų pri vaikių Kal … Dictionary of the Lithuanian Language
vyličia — vỹličia sf. (1) 1. viliokė, koketė: Ta merga buvo tokia vỹličia, t. y. vizgė, tik šokti ir didžiuotis mokėjo J. Vỹličia nor privilioti vyriškus pri savęs J. 2. scom. kas nesilaiko pažado, apvilia: Vỹličia, kurs vienaip prižada, o kitaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
